Šventė, kuri kvepia skaniai – dar neprasidėjus.
Gimtadieniai, kuriuose vaikai renkasi mūsų sumuštinius, o tėvai – trečią kartą prašo deserto recepto.

Vestuvės, kur pirmoji banga svečių ne į svečius eina, o prie užkandžių stalo. Krikštynos, kur tetos pasidaro asmenukes su pyragais. Taip, taip ir būna – kai maistas atitinka šventės nuotaiką.

Mūsų tikslas – kad svečiai žiūrėtų į lėkštę ir sakytų „oho“, dar neparagavę.
Ir po to sakytų „mmmm“, kai paragauja. Nes maistas šventėje turi ne tik pamaitinti – jis turi šokti, nustebinti, džiuginti.